Būna tokių dienų lyg tyčia, kai viskas krenta iš rankų, kai atrodo, jog kažkas pavogė visus tavo rūbus ir spinton sukišo arba per mažus, arba per didelius, arba visą naktį užsidėję tavo kelnes vaikščiojo antele. Būna dienų, kai niekas nedžiugina – nei cinamoninės bandelės, nei saulė, nei savas atspindys. Kai sunkiai randi prasmę darbuose, kai santykiai piktina, ir net svajonės atrodo absurdiškos. Būna dienų, kai norisi tik verkti. Verkti yra gerai. Jei neverki savaitę. Arba prieš veidrodį ir nuo savo paties verkiančio veido dar labiau nori verkti – taip daro mūsų 1 metų sūnus.
Taigi visame tame ašarų vandenyne yra tokia ramybės sala. Laimės sąrašų sala.
Keep reading with a 7-day free trial
Subscribe to Laimės dieta to keep reading this post and get 7 days of free access to the full post archives.