IŠMYLĖTI VASARĄ Vol.7: susirinkti visus vasaros vaisius

Paskutinis ciklo laiškas, kuriame noriu pasidalinti keliais nuostabiais būdais įprasminti prabėgusias dienas ir kartu su tavimi padėkoti už tai, ką davė ši vasara + dienoraščio klausimai!

Sveikas, Mano mielas Laimingas Žmogau,

nežinau, ar žinai, bet prisiminti visada verta: kai dėkojame, mūsų smegenys negali generuoti neigiamų minčių? Negali ir nervuotis, ir būti dėkingas vienu metu :D Man dėkingumas padėjo suvaldyti panikos priepuolių atakas: kai tik pajausdavau
pradedančią kilti nerimo bangą, iškart imdavau dėkoti už viską, kas šauna galvon. Pradėdavau nuo akivaizdžių dalykų: dėkodavau už tai, kad galiu kvėpuoti, judėti, matyti, kad turiu namus, darbą, o paskui, kai pamažu ateidavo ramybė, kartu ir galvon atkeliaudavo gilūs, išjausti dėkingumo objektai.

Dėkingumo naudą tyrinėja daugybė psichologinių studijų. Pasak tyrėjų, nuolatinis dėkingumo praktikavimas veikia daugybę
mūsų gyvenimo sričių*:
Dėkingumas padeda nukreipti mūsų dėmesį į pozityvius dalykus ir taip ugdyti optimistiškesnį, tvirtesnį, pokyčiams atsparesnį
požiūrį į gyvenimą.
Nuolat dėkojantys žmonės rečiau skundžiasi galvos ir skrandžio skausmais, dažniau renkasi aktyvų gyvenimo būdą - dėkingumas sumažina streso hormono kortizolio kiekį kraujyje, kas bendrai veda į geresnę sveikatą. Dėkojantys prieš miegą, miega geriau ir ilgiau, nepamirštantys padėkoti kitiems, palikti raštelį ar žinutę su „ačiū“ tikina jaučiantys didesnį saugumo ir bendrumo jausmą. Nuo širdies iki kraujagyslių sveikatos, nuo imuniteto iki pasitenkinimo gyvenimu - dėkojimas gali teigiamai paveikti tavo dienas. Tu galėtum būti tas, apie kurį sako: „Tas tai visada laimingas… tau tai visada viskas gerai“, tereikia tik pradėti dėkoti.

Ir šiandien tam ideali diena. Aš šiai vasarai esu dėkinga už tai, kad ilgai nelaukė - atėjo su braškėmis dar iki Joninių. Esu dėkinga už tai, kad mane įkvėpė pirmąkart per trejus metus išvykti kartu su draugėmis, be vyro ir vaikų. Esu dėkinga už širdį lauk plešiančius saulėlydžius, už gamtos grožį. Už suvokimą, kad nėra geresnės šalies pasaulyje nei Lietuva - šią vasarą kaip niekada stipriai trinktelėjo šis jausmas. Esu dėkinga, kad savo šiltais vakarais, savo nenusakomu grožiu, savo švelnumu ir dūzgimu mane apkabino tomis akimirkomis, kai viduje buvo tamsu, vieniša ir baisu - buvimas gamtoje mane visada gydo. Esu dėkinga už laiką su brolio ir sesės šeimomis, už tai, kad turiu mamą, uošvius, kurių namuose visada esu laukiama. Kad turiu ir pasirinktą šeimą - draugus, kurie ne tik šašlykus kartu kepa, bet ir apkabina. Esu dėkinga sau, kad nepaleidžiu svajonių, kad šią vasarą sukūriau kai ką nuostabaus - pažadu, kad mano Substack šeima bus pirmieji apie tai sužinoję.

Labai sergu už tai, kad dėkojimas taptų Tavo dienų dalimi. Kad pradėtum dėkingumo dienoraštį. Kad nubudęs ir prieš užmiegant padėkotum tiek už gyvenimo dovanas, tiek už stiprybę, kantrybę ir valią, kurios prireikia einant per išbandymus.
Vakar rašiau apie susibūrimus su draugais, ir apie tai, kaip svarbu kažko laukti. Šiandien pagalvojau, kad būtų nuostabu, jei ta vakarienė su draugais turėtų dėkingumo temą, ir visi kartu pasidalintumėte dalykais, už kuriuos jaučiatės dėkingi.

Šiandien kviečiu atlikti mažytį ritualą: gal uždegti žvakę, gal kur gamtoje padaryti simbolinį altorėlį vasarai iš gėlių ar vaisių, gal parašyti laišką vasarai, gal išsimaudyti ežere, dėkojant su kiekvienu įriu. Vasara nusipelno būti palydėta. Nesvarbu, kokia ji buvo - vejavaikiška ar sunki, abiem atvejais yra už ką padėkoti - tiek už tai, kad buvo, tiek už tai, kad baigėsi.

Apkabinu! Ir darkart dėkoju, kad šią savaitę buvai su manimi…

Kaip ir žadėjau, ankstesniuose laiškuose, žemiau dalinuosi dienoraščio klausimais - klausimais, skirtais apžvelgti, „uždaryti“ vasarą kartu su savimi, savo draugais, artimaisiais ir vaikais. Jei kas mane tikrai džiugina - tai prasmingas, ypatingas dialogas.

P.S. Jei klausimų nematai, tikriausiai gauni tik nemokamą mano Substack turinį. Kai įsigysi prenumeratą, atversi tiek likusią šio straipsnio dalį, tiek visus kitus LAIMĖS DIETOS straipsnius. Ūūūū, kiek ten visko gydančio ir mylinčio yra! Žinau, nes pati rašiau :D

Taigi… pradedam…