Mano draugė gyvena pagal šiuos 5 principus

Metus nematyta draugė, patyrusi rimtų sveikatos išbandymų, man prisipažino rimtai permąsčiusi savo būtį ir dabar gyvenanti pagal penkis principus.

Sveikas, mano mielas Laimingas Žmogau,

rugsėjo pirmoji man buvo visaip ypatinga. Visų pirma dėl to, kad viena mano artimiausių draugių - Dalia su savo komanda šventė restorano DEMOLOFTAS antrąjį gimtadienį ir gautą Michelin žvaigždutę. Ši šventė man buvo apie meilę, nes DEMOLOFTO kelionę stebėjau dar nuo jo idėjos. Dalia norėjo sukurti buriančią vietą. Vieta, kurioje žmonės dirbtų iš meilės ir noro ta meile dalintis, nes, kaip sako Dalytė, dirbančių iš ne meilės, iš gobšumo, konkurencijos, baimės ar kitų neigiamų paskatų, ir taip pakanka: „Jei tik matysim, kad nebelieka meilės, jei tik darysim iš reikalo, iškart uždarysim restoraną, o patalpas išnuomosim kokiai parduotuvei - nereikia dauginti liūdesio“.
Ir kai jos noras, jos svajonė buvo įvertinta ne tik nuolat ten besiburiančios Naujamiesčio gyventojų bendruomenės, bet ir tarptautinių ekspertų, supratau, kad meilė yra tikrai legali priežastis (ir vis dar aktuali bei nebanali) imti ir kažką daryti.

Restorano gimtadienio vakarėlyje susitikau seniai matytą, mylimą draugę, kuri prisipažino, jog nuo socialinio gyvenimo buvo smarkiai atsiribojusi dėl akistatos su savo sveikata. O tiksliau - su savo laikinumu ir trapumu.

„Žinai, ką pagalvojau pirmiausia išgirdusi diagnozę, Rimante? Labai ant savęs supykau… pagalvojau, kad „you, bitch!“, kiek tu save apvogei, kiek daug sau neleidai, kiek daug nutylėjai ir susitaikei, o dabar nebeliks laiko kada tikrai pagyventi… taip kaip tu norėjai… tiek visko nepadarei… aš net nežinau, ką konkrečiai turėčiau ar norėčiau padaryti, bet žinau, kad dar labai daug visko noriu.“

Jei būtume Pelenės, tai mūsų karietos jau seniai būtų virtusios moliūgais ir dar koks pyragas iš jų būtų iškeptas - pokalbis truko ilgai. Valgėm viena kitos žodžius šaukštais. Šiame bėgančiame pasaulyje, kai viskas plaukia paviršiumi, gavusi progą iš tikrųjų pasinerti į pokalbį ir pasidalinti suvokimais, ryju juos godžiai. Nesigėdydama. Jaučiuosi kaip per tą žaidimą, kur reikia atsistoti į spintą ir gaudyti skraidančius pinigus. Man kitų žmonių patirtys yra vertingiausia valiuta. Pamokos, išmoktos, nepatiriant skausmo.

Ir šiandien noriu su tavimi pasidalinti penkiais principais, suvokimais ar taisyklėmis (vadink, kaip tau patogiau :), tik prieš tai švelniai priminsiu, kad dabar mano Substack prenumeratoriumi gali tapti už beveik dvigubai žemesnę kainą nei įprastai. Ir šis pasiūlymas, galiojantis tiek mėnesinei, tiek metinei prenumeratoms, baigsis rugsėjo 15 dieną.

O mano laiškas tuo tarpu nesibaigia, jis net neįpusėjo - tos taisyklės, kurias skubėjau tau surašyti, sako mano draugė labai palengvina ir pačios buvimą, ir aplinkos vertinimą, ir tikslų bei norų išsigryninimą. Ir aš negaliu su ja nesutikti. Elementaru, bet labai tikslu.

Taigi, pirmasis principas.