Vasarą mes mylim

Noriu pasidalinti viena ypatingai paprasta formule, kuri man padeda kovoti su TURIU efektu.

Mano mielas, Laimingas Žmogau,

rašau tau iš pavėsio – taip pasirenku vadinti šešėlį, kuriame jaučiuosi gyvenanti paskutiniu metu. Per tiek metų su laimės studijomis žinau, kad negali būti laimingas nuolat, kad neįmanoma gyventi be neigiamų minčių, be katastrofinio mąstymo, kai galvoje užsikuria „o kas, jeigu...“ scenarijai – visada yra ko bijoti ir ko gailėtis, bet tam ir praktikuoju sąmoningumą, kad pastebėčiau, kai per ilgai užsibūnu su ta tamsa, ir pradėčiau save iš jos traukti.
Laimė, mėgstu sakyti sau, tai atsispaudimai. Nėra lengva juos daryti, bet verta. Nėra lengva sau pasakyti: GANA spoksoti į purviną balą, pakelk akis ir pažiūrėk į lietų, į lašus ant gėlių žiedų, nes kartais, net ne kartais, o dažniausiai – tik to pasakymo pakanka, kad nuo krūtinės nuriedėtų kažkoks nematomas akmuo.

Tokį akmenį jaučiu besinešiojanti kurį laiką. Kalbuos su savimi, su draugais, ir tas jausmas, kad kažko nepakanka, kažkur nedagyveni iki galo, nespėji, kažką praleidi, kažkur save skriaudi, pasirodo, apėmęs mus visus.